Lietuvių English 中文
Contact Sitemap
 
 
 
Advokatės Redos Žabolienės kontora METIDA
Gynėjų g. 16, Vilnius
LT-01109, Lietuva
Tel. +370 5249 0830
Faks. +370 5249 0833
El. paštas: info@metida.lt

Atstovybė Latvijoje
Tomsona g. 24-15, Ryga
LV-1013, Latvija
Tel. +371 2987 2267
Faks. +371 6739 9232
El. paštas: info@metida.lv

Atstovybė Baltarusijoje
69-80, Kujbysheva g., Minskas
220100, Baltarusija
Tel. +375 17 210 1816
Faks. +375 17 211 8188
El. paštas: info@metida.by

Atstovybė Estijoje
Kompanii 1c
EE-51004 Tartu, Estija
Tel. +372 655 9803
Faks. +372 747 7059
El. paštas: info@metida.ee

Kitų teisės sričių bylos AtgalAtgal

Už gaisro padarytą žalą atsakys ir savininkas, ir nuomininkas 

2012 m. spalio 23 d.
 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-3-436/2012, kurioje buvo keliamas klausimas dėl savininko ir nuomininko solidariosios atsakomybės už pastate kilusio gaisro padarytą žalą. Byloje nustatyta, kad gaisro priežastimi buvo gedimas buto Nr. 3, kurio nuomininkė – trečiasis asmuo, elektros apskaitos skydelyje. Teismas konstatavo, kad atsakovas, kaip gyvenamųjų patalpų savininkas, buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, nes nesiėmė reikiamų priemonių užtikrinti nekilnojamojo turto priežiūrą ir nesirūpino jo tinkama būkle, nes nuomotojas turi nuolat domėtis išnuomotu daiktu ir jo būkle, t. y. tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi daiktu, daryti kapitalinį remontą ir kt., kitaip tariant – būti aktyvus. Nuomotojas pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 4.2 punktą įsipareigojo laiku remontuoti gyvenamąjį namą ir užtikrinti, kad nuolat veiktų inžinerinės sistemos bei įranga. Taigi nurodytos teisinės pareigos nevykdymas laikytinas atsakovo neteisėtas neveikimas, lėmęs žalos atsiradimą. Trečiojo asmens neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado civilinė atsakomybė, yra nuomos sutartyje numatytos pareigos – laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių bei tinkamai prižiūrėti elektros įrangą bei atlikti vidaus instaliacijos remonto darbus – nevykdymas. Taigi byloje nustatytos faktinės aplinkybės leido padaryti išvadą, kad žala dėl kilusio gaisro buvo padaryta dėl pastato savininko ir nuomininko neteisėtų veiksmų, t. y. dėl įstatyme ir sutartyje įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimo, kaip jų abiejų bendro neveikimo padarinys. Tai reiškia, kad atsakovas ir trečiasis asmuo pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį ir 6.279 straipsnio 1 dalį prieš nukentėjusį asmenį atsako solidariai, kaip bendrai žalą padarę asmenys.

Teismas galės pats panaikinti skundžiamą nutartį

2012 m. spalio 31 d.
 nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-7-328/2012. Joje buvo keliamas klausimas dėl galimybės teismui gavus atskirąjį skundą pačiam panaikinti nutartį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus reikalavimas. Teismas savo nutartyje išaiškino, kad kreditorių reikalavimų patvirtinimo procesas, nors pagal savo teisinę prigimtį ir yra panašus į pareikšto ieškinio nagrinėjimą, procesiniu požiūriu reikalavimų tvirtinimui netaikomos tos pačios taisyklės, kaip nagrinėjant civilinę bylą ginčo teisena. Šia nutartimi sprendžiami ne tik procesinio pobūdžio klausimai, bet ji taip pat yra susijusi su materialiaisiais teisės klausimais - ja sukuriamas teisinis pagrindas kreditoriui, laikantis Įmonių bankroto įstatymu (ĮBĮ) nustatytos reikalavimo tenkinimo eilės, gauti visą ar dalį teismo nutartimi patvirtintos sumos iš bankrutuojančios įmonės turto. ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta kreditoriaus reikalavimo tikslinimo galimybė, kuri išlieka iki tol, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Nutartis, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, negali būti prilyginama teismo sprendimui, priimamam išnagrinėjus bylą iš esmės. Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria be nagrinėjimo iš esmės teisme buvo patvirtinti kreditoriaus finansiniai reikalavimai, ir nustatęs, kad yra pagrindas sutikti su atskiruoju skundu, pats gali panaikinti skundžiamą nutartį ar jos dalį. 

Išnagrinėta byla dėl actio Pauliana

2012 m. lapkričio 6 d.
 nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 3K-P-311/2012, kurioje buvo keliami klausimai dėl senaties termino skaičiavimo actio Pauliana atveju, dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės kaip actio Pauliana sąlygos. Kasacinis teismas išaiškino, kad actio Pauliana senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Nors kasatoriai teisingai nurodė, kad ieškovas susirūpinti savo teisių gynimu turėjo nuo tada, kai skolininkai ėmė tinkamai ir laiku nemokėti įmokų pagal kredito sutartį, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama vertinant konkretaus kreditoriaus elgesį. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog, net ir kilus nesutarimams dėl atsiskaitymų pagal sutartį, ieškovas ir skolininkai susirašinėjo, derino pozicijas, ieškojo galimybių vykdyti sutartį, ją pakeisti ar pan. Kasatoriai neginčijo šio šalių bendravimo po vienašališko Banko pareiškimo apie sutarties nutraukimą. Atsižvelgiant į tai, teismai pagrįstai ir teisėtai laikė, jog ieškovas apie savo teisių pažeidimą turėjo suvokti nutrūkus deryboms, todėl nepraleido ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo teisinių santykių, iš kurių ši teisė kildinama, pobūdžio. Actio Pauliana ieškinio pareiškimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė būtų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip actio Pauliana sąlygos, neturėtų būti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktą. Šioje Plenarinės sesijos nutartyje Aukščiausiasis Teismas pasisakė ir dėl kai kurių kitų actio Pauliana bylų nagrinėjimo ypatumų, pvz., buvo pripažinta ydinga anksčiau egzistavusi teismų praktika, pagal kurią actio Pauliana pagrindu reiškiami ieškiniai buvo pripažįstami neturtiniais ir apmokestinami žyminiu mokesčiu kaip neturtiniai reikalavimai. 

Parengė advokatas Vilius Martišius

 

Copyright © 2008 Metida. Visos teisės saugomos.